- kerėkšla
- kerė́kšla sf. (1) 1. žemo ūgio, išsikėtojęs medis: Medis, kurs išsikerežiojęs, neglotnas auga, vadinasi kerė́kšla J. Iš kerė́kšlų žaginius dirba žirniams, dobilams žardyti J. 2. scom. NdŽ neūžauga: Eik tu, kerė́kšla! J.
Dictionary of the Lithuanian Language.